visogalėjimas

visogalė́jimas sm. (1) žr. visogalybė: Nes jiemus (žmonėms)… anuo metu ne stebuklas buvo, jog neturėjo tobulo intikėjimo, jog dabar ne ikgal žinią turėjo apie galybę ir visogalė́jimo Viešpaties Christaus DP125.